Populiariausi produktai
D.U.K
Kas yra Vitagama ir kokius produktus siūlote?
Kas yra Vitagama ir kokius produktus siūlote?
Vitagama yra gydytojų atrinkta ir sertifikuota elektroninė maisto papildų parduotuvė, kurios asortimente rasite platų spektrą vitaminų, mineralų ir specializuotų papildų (imunitetui, energijai, atsigavimui, odai, nervų sistemai ir kt.). Visi produktai atitinka HACCP/GMP maisto saugos standartus ir yra patikrinti trečiųjų šalių dėl grynumo bei veiksmingumo.
Kaip užsisakyti ir apmokėti prekes?
Kaip užsisakyti ir apmokėti prekes?
Pasirinkite norimus produktus ir pridėkite juos į krepšelį, užpildykite pristatymo duomenis, pasirinkite atsiskaitymo būdą (elektroninė bankininkystė per Paysera, mokėjimo kortelėmis, grynais pristatymo metu arba tiesiogiai iš Paysera sąskaitos) ir patvirtinkite užsakymą. Apmokėjimas per Paysera užtikrina saugų ir greitą atsiskaitymą.
Kokios yra pristatymo sąlygos?
Kokios yra pristatymo sąlygos?
Standartinis pristatymas į DPD paštomatus kainuoja € 2,59, o nuo € 99 vertės užsakymų pristatymas yra nemokamas. Siuntos paprastai pristatomos per 2–3 darbo dienas, o Jūs galite patogiai atsiimti siuntą pasirinktame DPD Pickup taške.
Straipsniai
Kuo skiriasi OMEGA-3 nuo OMEGA-6
Omega-3 ir Omega-6 riebiosios rūgštys yra labai svarbios mūsų sveikatai. Šiais laikais vartojame daug Omega-6 riebiųjų rūgščių, o Omega-3 riebiųjų rūgščių suvartojame labai mažai. Omega-6 ir Omega-3 riebiųjų rūgščių santykis maiste 5:1 yra idealus mūsų organizmui reguliuojant uždegiminius atsakus. Tačiau pramoninėje visuomenėje šiuo metu šis santykis yra artėjantis prie 15:1. Mokslininkų nuomone, tai yra vienas blogiausių šiuolaikinio žmogaus mitybos aspektų. Kodėl mums turėtų rūpėti riebiosios Omega-3 ir Omega-6 rūgštys? Omega-6 ir Omega-3 riebalų rūgštys yra vadinamos polinesočiaisiais riebalais. Mūsų organizmas pats jų negamina, todėl svarbu šias medžiagas gauti su maistu. Šie riebalai yra vadinami „būtinaisiais“, nes jų trūkumas gali turėti neigiamų padarinių mūsų sveikatai. Omega-3 ir Omega-6 riebiosios rūgštys yra naudojamos ne tik energijai gauti, kaip kiti riebalai. Jos taip pat turi įtakos geram kraujo krešėjimui, normaliam imuniteto funkcionavimui. Mokslininkai mano, kad sių riebiųjų rūgščių funkcijos skiriasi – Omega-6 riebiosios rūgštys skatina uždegimą, o tuo tarpu Omega-3 jį slopina. Uždegimas mūsų organizmui tam tikrais atvejais yra reikalingas. Pavyzdžiui, kovojant su infekcija ar susižeidus. Tačiau lėtinis ir užsitęsęs uždegiminis procesas yra pavojingas, nes ilgainiui gali prasidėti prie kitų ligų vystymosi (širdies ligų, Alzhaimerio, diabeto, artrito, daugumos onkologinių susirgimų). Manoma, kad nesubalansuota mityba, kuomet vartojama daugiau Omega-6 ir mažiau Omega-3 riebiųjų rūgščių, prisideda prie lėtinio uždegiminio proceso palaikymo. Tuo tarpu subalansuota mityba jį slopina. Be to, Omega-3 riebiosios rūgštys yra itin svarbios smegenų funkcijai, todėl jų trūkumas gali neigiamai paveikti atmintį, koncentraciją ir net emocinę savijautą. Daugelis tyrimų rodo, kad Omega-3 gali padėti sumažinti depresijos ir nerimo simptomus. Dėl šios priežasties, svarbu užtikrinti tinkamą jų kiekį kasdieniame racione. Venkite augalinių aliejų, kuriuose yra daug Omega-6 Šiais laikais mes suvartojame didelius kiekius sėklų ir augalinio aliejaus. Kai kurie iš šių aliejų yra gausūs Omega-6 riebiosiomis rūgštimis. Didelei daliai perdirbamo maisto paruošti yra naudojami būtent šie aliejai, todėl net to nejausdami, suvartojame daugiau Omega-6 riebiųjų rūgščių, taip iškreipdami normalų Omega-3 ir Omega-6 santykį. Norint išlaikyti normalų Omega-6 ir Omega-3 santykį, rekomenduojama vartoti mažiau perdirbtų riebalų, tokių kaip saulėgrąžų, kukurūzų, sojų, žemės riešutų aliejų. Juos vertėtų keisti į sviestą, kokosų, alyvuogių aliejus, kurie turi mažiau Omega-6 riebių rūgščių. Reikėtų suprasti, kad norint pasiekti teigiamų rezultatų, pokytis turi būti ilgalaikis procesas, kuris reikalauja gyvenimo būdo ir įpročių pasikeitimų. Dauguma mūsų savo ląstelėse esame sukaupę didelį kiekį Omega-6 riebiųjų rūgščių, ir šioms atsargoms sunaudoti reikia laiko. Svarbiausias dalykas, kurį galite padaryti norėdami sumažinti Omega-6 suvartojimą, yra pašalinti iš savo raciono perdirbtus augalinius aliejus, taip pat perdirbtus maisto produktus, kuriuose jų yra. Kaip galima padidinti Omega-3 suvartojimą? Veiksmingiausias būdas padidinti savo suvartojamą Omega-3 kiekį yra valgyti riebią žuvį du kartus per savaitę (puikiai tinka lašiša). Omega-3 yra gausu ir raudonoje mėsoje, tačiau svarbu atsižvelgti į tai, kaip gyvūnas, kurio mėsą valgote, buvo užaugintas. Gyvūnai, šerti pašarais, dažniausiai savo mėsoje turi daugiau Omega-6 ir mažiau Omega-3. Jei nevalgote riebios žuvies, ar valgote daug pašarais šertų gyvūnų mėsos, rekomenduojama vartoti žuvų taukų maisto papildus. Mūsų žuvų taukų sudėtyje yra tik naudingosios Omega-3 riebalų rūgštys. Rosita menkių kepenėlių taukuose yra tik Omega-3 riebiosios rūgštys, kurios gali turėti įvairiapusę naudą. Pavyzdžiui: sustiprėjęs imunitetas; pagerėjusi smegenų ir nervų sistemos veikla; geriau reguliuojami uždegiminiai procesai organizme; sureguliuotas kraujo spaudimas ir krešėjimas; geresnė hormonų veikla; stipresni kaulai; pagerėjusi miego kokybė; sumažėjęs sąnarių, raumenų skausmas; pagerėjusi psichinė sveikata, padidėjęs produktyvumas; sumažėjęs cholesterolis; teigiamas efektas, sergantiems koronarine širdies liga. Neveltui Omega-3 riebiosios rūgštys dar yra vadinamos super maistu. Todėl tam, kad palaikyti optimalią fizinę ir psichinę sveikatą, naudinga į savo racioną įtraukti ir Omega-3 maisto papildus ir atidžiau rinktis kokius maisto produktus bei riebalus vartoti. Nežinote, nuo ko pradėti? Išbandykite aukštos kokybės Omega-3 žuvų taukus, kurie atitinka griežčiausius kokybės ir grynumo standartus. Rinkitės mūsų patikrintą produktą jau dabar! Rosita skysti žuvų taukai vitagama.lt
Maisto papildai: efektyvu ar pinigų švaistymas? Kaip išsirinkti?
Maisto papildai stebuklų nedaro. 75% visų maisto papildų neturi jokios naudos, švelniai tariant, tai yra šlamštas. Likę 25% maisto papildų nėra šlamštas, tačiau 99% kompanijų juos stipriai pergiria. Svarbu mokslinis pagrįstumas Visos kompanijos turi prieigas prie moksliškai pagrįstos informacijos. Dažniausiai yra žinomos efektyvios papildų dozės ir jų kiekiai. Neretai kompanijos savo papilduose naudoja patentuotą medžiagų sudėtį, kas dažniausiai reiškia, kad jos nuslepia tikrą sudedamųjų dalių kiekį. Papildo patentavimas yra būdas nuslėpti tikrą sudėtinių medžiagų kiekį, ne tik, kad nesužinotų konkurentai, tačiau tuo pačiu galima įdėti ir mažą - neefektyvų sudėtinės medžiagos kiekį, nors teigti, kad maisto papildas pasižymi visomis savybėmis, kurios būdingos sudėtinėms dalims. Maisto papildų gamyba nėra stipriai kontroliuojama, o tai gali sąlygoti rimtas sveikatos problemas. Jūs galite būti šokiruoti sužinoję, kad papilduose neretai aptinkama teršalų. Tai gali būti pelėsis, švinas, gyvsidabris, pesticidai, insekticidai ir kitos toksiškos medžiagos. Daugeliu atvejų etiketėje nurodyta net ne tai, kas iš tikrųjų yra tabletėje. Kaip įvertinti maisto papildo kokybę? Taigi, kaip reiktų vertinti maisto papildo kokybę? Siūloma atsižvelgti į šiuos aspektus: ar yra išvardinti sudėtinių dalių kiekiai, papildomai įvertinti preparatus su “patentuotomis” sudėtimis ar gamintojas laikosi geros gamybos praktikos (GMP) gairių ar yra atliekamas produktų testavimas trečiose šalyse ar gamintojas edukuoja savo klientus apie kiekvieną ingredientą, ir kodėl jie yra įtraukti į sudedamąsias dalis ar papildas yra apžvelgtas recenzuojamoje mokslinėje literatūroje, kur būtų patvirtintas jų naudojimas ir efektyvumas ar gamintojas remiasi socialiai atsakingos rinkodaros principais (nepiktnaudžiaujanti atskirų socialinių grupių silpnybėmis ir t.t.) Kokius maisto papildus pasirinkti? Sveikiems suaugusiems žmonės, maitinantiems pilnavertiškai, papildomai maisto papildų, vitaminų ir mineralų, vartoti nereikia. Būtinąsias maistines medžiagas mes turėtume gauti su maistu, tačiau, iš dalies dėl šiuolaikinio gyvenimo būdo, ne visiems žmonėms tai pavyksta. Mitybos tyrimai Europoje parodė, kad kai kurių mikroelementų suvartojimas nėra optimalus. Europos sąjungos remtame EURRECA tyrime buvo nustatytas nepakankamas vitamino C, vitamino D, folinės rūgšties, kalcio, seleno, jodo vartojimas, tam tikrose grupėse nustatyta geležies stoka. Aplinkybės, kuomet maisto papildai gali būti naudingi: vaikams ir suaugusiems, kurie nesimaitina pilnavertiškai vaikams ar suaugusiems, kuriems diagnozuotas tam tikrų medžiagų trūkumas besilaukiančioms, krūtimi maitinančioms moterims žmonėms, kuriems yra diagnozuoti sindromai, trukdantys įsisavinti maistines medžiagas pacientams po bariatrinių operacijų tam tikrose situacijose, veganams ir vegetarams Vitamino D stoka Tam tikrų vitaminų, pvz. vitamino D, trūkumas yra dažnesnis, nei kitų. Skirtingai nuo kitų vitaminų, pakankamą vitamino D kiekį yra sunku gauti vien tik su maistu. Nors mūsų organizmas pasigamina vitaminą D, kuomet būname tiesioginiuose saulės spinduliuose, tačiau dažnas apsaugos nuo saulės naudojimas, gyvenimas toli į šiaurę ar pietus nuo pusiaujo, ilgesnis buvimas patalpoje, nei lauke, ir tamsesnė oda yra vitamino D trūkumo rizikos veiksniai. Manoma, kad pasaulyje yra apie vienas milijardas žmonių, turinčių per mažą vitamino D kiekį. Vyresniame amžiuje, dėl su senėjimu susijusių biologinių pokyčių, oda ne taip efektyviai sintetina vitaminą D. Dėl visų šių aplinkybių, labai dažnai yra rekomenduojami vitamino D papildai. Nėštumas ir žindymo laikotarpis Nors nėštumo metu, kartais ir maitinant krūtimi, yra rekomenduojami prenataliniai vitaminai, yra rekomenduojama vengti vaistažolių papildų, nebent gydytojas nurodo kitaip. Jei nerimaujate, ar pakankamai gaunate vitaminų ir mineralų vien iš maisto, visada galite pasitarti su savo šeimos gydytoju dėl jums asmeniškai galinčių turėti naudos maisto papildų vartojimo ir jų dozės. Tam tikros grupės, kurioms reikia konkrečių patarimų, kokie maisto papildai Jiems tinkami: > 50 metų amžiaus: vitaminas D, vitaminas B12, folio rūgštis. Silpniems pagyvenusiems žmonėms gali būti naudingi multivitaminų papildai. Vaisingo amžiaus moterys: folio rūgštis ir vitaminas D, tam tikrais atvejais geležis Vaikai < 5 metų amžiaus: vitaminas A, vitaminas C, vitaminas D, nors gero apetito vaikams, kurie valgo įvairų maistą, jų gali ir neprireikti Maitinančios krūtimi moterys: vitaminas D Žmonės, kurie mažai būna saulėje ar su tamsesne oda: vitaminas D Veganai: vitaminas B12, vitaminas D2 Žmonės, kurie valgo nepakankamai riebios žuvies: Omega-3. Kodėl rinktis Vitagama maisto papildus? Vitagama misija tiekti tik aukščiausios klasės maisto papildus. Visus siūlomus papildus naudojame arba mes patys, arba mūsų šeima. Pirkdami mūsų papidus jūs galite būti garantuoti, kad: visų mūsų maisto papildų kokybė patvirtinta trečiose šalyse, kur atliekami kokybės tyrimai. nėra paslėptų ingredientų nėra nereikalingų ingredientų dozės atitinka medikų rekomendacijas. Straipsnis parašytas remiantis moksliniais informacijos šaltiniais Nežinote, nuo ko pradėti? Išbandykite Gydytojo konsultacija – kokius vitaminus gerti? Eglė Simaškienė
Probiotikai, prebiotikai ir postbiotikai: kas tai?
Mūsų mikroorganizmai ir jų disbalansas Mikrobiomas – tai žarnyne gyvenančių bakterijų, grybelių ir kitų mikroorganizmų bendruomenė, kurios bendra masė gali siekti 1–2 kilogramus. Šie mikroorganizmai yra neatsiejami nuo mūsų sveikatos: Virškinimas: probiotikai padeda palaikyti sveiką žarnyno florą, gerina maistinių medžiagų pasisavinimą. Imuninė sistema: palaiko balansą ir stiprina atsparumą ligoms. Miegas: turi įtakos miego kokybei per hormonų reguliavimą. Smegenys: probiotikai veikia nuotaiką, emocijas ir pažinimo funkcijas (žarnynas net vadinamas „antrosiomis smegenimis“). Kiekvienas žmogus turi skirtingą, unikalią mikroorganizmų kombinaciją. Svarbiausia yra mums naudingų ir žalingų bakterijų balansas – tiek vienos, tiek kitos bakterijos yra svarbios žarnyno sveikatai. Esame sveiki ir jaučiamės gerai tada, kai dominuoja naudingosios bakterijos. Kai vyrauti pradeda žalingosios bakterijos, atsiranda disbalansas, vadinamas disbioze. Esant žarnyno disbiozei gali padaugėti įvairių virškinamojo trakto sutrikimų, tokių kaip viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, pilvo diegliai ar pūtimas. Priklausomai nuo kūno vietos, kurioje disbiozė pasireiškia, gali būti jaučiami atitinkami simptomai: blogas burnos kvapas; virškinimo sutrikimai; skausmingas šlapinimasis; vaginalinis ar rektalinis niežulys; krūtinės skausmai; odos bėrimai ir raudonis; lėtinis nuovargis; gali būti sunku susikaupti ir mąstyti („smegenų rūkas“); nuovargis; depresija. Disbiozė turi neigiamą įtaką ne tik gerai savijautai. Nustatytas glaudus disbiozės ryšys su tam tikrų ligų ir sindromų išsivystymu: dirgliosios žarnos sindromu, grybelinėmis infekcijomis, celiakija (gliuteno netoleravimu), diabetu, nutukimu, policistinių kiaušidžių sindromu, egzema, širdies ligomis, demencija, Parkinsono liga ir kitais. Pagrindiniai skirtumai tarp mikrobiomo ir mikrobiotos Neretai mūsų kūno mikroorganizmams apibūdinti galite girdėti vartojamas dvi panašiai skambančias sąvokas: mikrobiomas ir mikrobiota (geriau žinoma kaip mikroflora). Mikrobiota yra visų tipų mikroorganizmai, esantys žmogaus kūne ir ant jo. Tuo tarpu mikrobiomas yra terminas, apimantis ir pačius mikroorganizmus, ir jų veiklą. Kaip galime kontroliuoti savo žarnyno mikroflorą? Kodėl fermentuotas (raugintas) maistas yra sveikatos šaltinis? Normaliam naudingųjų ir žalingųjų žarnyno bakterijų balansui įtakos turi tiek vartojamas maistas (baltymų, riebalų, angliavandenių ir skaidulų kiekis), tiek ir badavimas, antibiotikų vartojimas, taikoma chemoterapija ar imunoterapija. Nors dar daug ką reikia išsiaiškinti apie mūsų kūne esančius mikroorganizmus, bet jau yra žinoma tam tikrų praktinių būdų, kurie padeda gerinti žarnyno sveikatą. Mityba ir fizinis aktyvumas yra pagrindiniai veiksniai, lemiantys teigiamą balansą tarp įvairių žarnyne gyvenančių mikroorganizmų. Riebus maistas ir alkoholis žarnyno mikroflorą veikia neigiamai, o tuo tarpu maistas, gausus skaidulų ir fermentuoti maisto produktai gali sumažinti uždegiminius procesus organizme. Stanfordo universiteto mokslininkai atliko tyrimą, kurio metu jo dalyviai vartojo įvairius natūraliai raugintus maisto produktus, tokius kaip kopūstai ir kitos daržovės, kefyras, kombučia (fermentuotas arbatos gėrimas), natūralus jogurtas, kimči. Tyrimas įrodė, kad reguliariai vartojant raugintus maisto produktus yra praturtinama žarnyno mikroflora ir mažėja uždegiminių procesų organizme. Labai svarbu pažymėti, kad rauginti maisto produktai turi būti laikomi šaltai, nes šilumoje naudingosios bakterijos neišgyvena. Žarnyno mikroflorą taip pat galima papildomai praturtinti vartojant maisto papildus: probiotikus, prebiotikus ir postbiotikus. Probiotikai Probiotikai – tai mums naudingos bakterijos, grybeliai. Jie padeda palaikyti teigiamą mikrofloros balansą ir kovoti su bakterijomis, kurios sukelia uždegimines ligas. Probiotikų galima gauti su maistu arba vartojant maisto papildus. Tinkamai subalansuota mityba paprastai suteikia pakankamą kiekį mums naudingų bakterijų. Probiotikų gausu fermentuotuose maisto produktuose: kopūstuose, natūraliame jogurte, kefyre, išrūgose, varškėje, naminėje giroje, bet kokiose raugintose daržovėse, arbatos grybe (kombučioje). Į savo racioną įtraukus pakankamą kiekį produktų, gausių probiotikais, mažėja viduriavimo, viršutinių kvėpavimo takų ligų bei jų paūmėjimų rizika, jaučiamas teigiamas poveikis vaikų, sergančių cistine fibroze ar egzema, sveikatai. Labiausiai naudingos probiotikų padermės žmonių sveikatai yra Lactobacillus plantarum L15, Lactobacillus acidophilus NCFM, Bifidobacterium lactis Bi-07 ir naudingosios mielės Saccharomyces boulardii. Todėl renkantis probiotikus, rekomenduojama atsižvelgti, kad sudėtyje būtų ir šios, mums naudingiausios, probiotikų padermės. Prebiotikai Prebiotikai yra medžiagos, kuriomis minta mūsų žarnyno bakterijos. Nors visos prebiotikais laikomos medžiagos yra mikrobiotai prieinami angliavandeniai, tokie kaip inulinas, pektinas, krakmolai arba fermentuotos maistinės skaidulos, tačiau prebiotikų tiksli samprata vis dar yra diskusijų objektas. Esant prebiotikų trūkumui, gerosios žarnyno bakterijos badauja ir tai gali sąlygoti šių bakterijų įvairovės mažėjimą. Norint užtikrintį reikalingą prebiotikų kiekį, rekomenduojama kas dieną suvartoti 20-40 gramų skaidulų. Prebiotikų yra daugelyje vaisių ir daržovių: svogūnuose, česnakuose, obuoliuose, kriaušėse, slyvose, bananuose ir daugelyje kitų. Taip pat grūdinėse kultūrose ir ankštinėse daržovėse: avižose, pupelėse, žirniuose, lęšiuose ir kituose. Postbiotikai Postbiotikai yra produktas, susidarantis probiotikams vartojant prebiotikus. Jie uždegimą tiek žarnyne, tiek smegenyse, taip pat postbiotikai stiprina apsaugą nuo kenksmingų mikroorganizmų. Kadangi postbiotikai gaminasi probiotikams mintant prebiotikais, į savo racioną įtraukę jau anksčiau minėtus produktus, gausius šių medžiagų, užtikrinsime pakankamą jų kiekį. Postbiotikai gali būti gaunami ir su maisto papildais. Kaip saugiai vartoti prebiotikus, probiotikus ir postbiotikus? Siekiant saugiai praturtinti mitybą probiotikais, prebiotikais ir postbiotikais, rekomenduojama valgyti natūralų, ekologišką maistą, į savo racioną įtraukti daugiau fermentuotų maisto produktų ir skaidulų. Jei esate nepratę prie fermentuotų maisto produktų, juos į savo mitybą įtraukite pamažu tam, kad neatsirastų pilvo pūtimas. Svarbu paminėti, kad prebiotikų rekomenduojama vengti turint plonojo žarnyno bakterijų išvešėjimą (PPI). Na, o prieš vartodami maisto papildus, visuomet pirmiausia pasitarkite su savo gydytoju. Mūsų komanda bendradarbiauja su pasaulyje žinomais probiotikų ir prebiotikų gamintojais: Dr. Ohhira ir Biogena. Šiuos maisto papildus galite rasti mūsų parduotuvėje. Nežinote, nuo ko pradėti? Išbandykite aukštos kokybės gerasias bakterijas Biogena Omni Lactis® 20 Gold. Rinkitės mūsų patikrintą produktą jau dabar!





